Sapnas Dienų žaliųjų ilgesį surinksiu Ir išsklaidysiu tėviškės laukuos. Ramiai vingiuos ten vieškelis sulinkęs, Kaip raitelis laukais nujos.
Dažnai sapnuoju aš, kad pilyse gyvenom, Ten šypsos ežerai lyg mėlynu dangum. Išeina iš pilies bajoras senas Ir žada pasaką pasekti mum.
Lyg obelis balti plaukai ant kaklo driekias Ir bėga rūpesčiai išvarginta kakta. Šalia jo tarnas stovi senas ir paliegęs, Nubraukdamas vis ašaras slapta.
Bajorą grįžt pilin vadina Duktė kaip nuotaka daili. Palinksta ji prie jo krūtinės Vis jo raminama: “Kodėl verki?”
Kažkur suskamba balsas virpantis ir storo, Ir, rods, tyla laukus aplies!.. Sudunda vartai ties pilim bajoro, Ir nyksta žingsniai glūdumoj nakties.
Viskas vėl lieka kaip ant ežero krūtinės Ir neįžvelgiama, tamsiai gilu… Bajorą seną, pilis linksmas atminęs, Dienų žaliųjų ilgesį renku.
1936